Informaciniai statybų vartai

Teisminiai ginčai statybose ir Lietuvos teismų praktika

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė V. Šečkutė. Statybų sektorius atsigaus, bet ar ilgam?

Statybos darbų apimtys Lietuvoje pastaruoju metu traukiasi daugiau nei 10 procentų per metus. Be to, trečiąjį ketvirtį kiek sumažėjo darbų vertė ir gyvenamojoje statyboje, kuri visą statybų sektorių iki tol kiek traukė į viršų. Visgi didžiausios neigiamos įtakos sektoriui turėjo gerokai susitraukusi inžinerinių statinių statyba, sudaranti kone pusę viso statybų sektoriaus Lietuvoje. Transporto infrastruktūros ir inžinerinių tinklų statybos užsakymai atkeliauja iš viešojo sektoriaus ir dažnai yra iš dalies finansuojami ES lėšomis.

Kadangi 2015 metai buvo paskutiniai, kuomet dar buvo galima naudoti praėjusio periodo paramą, o parama iš naujojo periodo dar neįsibėgėjo, sumažėjo ir minėti užsakymai. Visgi šiemet Lietuvos valstybės investicijų programa didėja 12 procentų. Apkritai, praėjusiu ES paramos laikotarpiu net trys ketvirtadaliai visos paramos teko statybų sektoriaus tiekėjams. Be to, naudojantis Junkerio planu Lietuva taip pat planuoja įgyvendinti transporto ir energetikos infrastruktūros plėtros projektų, kurių vertė sieks apie už 300 mln. eurų.

Stebint aukštą aktyvumą būsto rinkoje kiek stebina trečiąjį ketvirtį mažėjusi gyvenamųjų pastatų statybų vertė. Tačiau sprendžiant iš gavusių statybos leidimus projektų ir baigtų statyti butų skaičiaus dinamikos, tą greičiausiai lemia vangesni rekonstrukcijos ir renovacijos darbai. Tuo tarpu negyvenamųjų pastatų statyba gana sparčiai traukiasi jau ilgesnį laiką. Tuo tarpu tiek prekybos, tiek biurų plėtra išliko sparti.

Pastaraisiais metais Lietuvos statybų sektorius išsiskyrė sparčiu statybos paslaugų eksporto augimu. Per dešimt metų statybų eksportas iš Lietuvos išaugo dešimt kartų. Pernai pirmąjį pusmetį visas statybos paslaugų eksportas siekė 113 mln. eurų arba 0,4 proc. BVP. Visgi spartus eksporto augimas pastaruoju metu leidžia manyti, kad žemi darbo kaštai nėra vienintelis Lietuvos įmonių konkurencinis pranašumas. Statybos paslaugų eksportas apima ne tik infrastruktūros plėtros darbus, bet ir įvairius surinkimo darbus. Pavyzdžiui, Lietuva per pastaruosius kelerius metus medinių namų eksportą padidino daugiau nei du kartus iki 100 mln. eurų. Jei įmonės sugebėtų sukurti stiprius prekių ženklus teikdamos architektūros ir dizaino paslaugas, augantys darbo kaštai taptų kur kas mažesne grėsme jų konkurencingumui.

Statybos kaštai daugiausiai dėl didėjusių atlyginimų pernai jau priartėjo prie prieškrizinio piko ir panašu, jog jie ir toliau augs. Augantis laisvų darbo vietų skaičius ir sumažėjęs nedarbo lygis greičiausiai lems tai, kad įmonės artimiausiu metu susidurs ne tik su augančiais kaštais dėl atlyginimų kilimo ir didesnių žaliavų kainų, bet ir su darbo jėgos trūkumu.

Daugiau informacijos rasite čia.


Darbdaviams aktualūs administracinės atsakomybės pokyčiai įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui 

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė nuo praėjusių metų pabaigoje galios netekusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK).

Administracinio nusižengimo atveju galioja bendra taisyklė, kad atsakomybė kyla pagal įstatymą, galiojusį nusižengimo padarymo metu, tačiau pereinamuoju laikotarpiu aktualūs abu teisės aktai – už administracinį nusižengimą, padarytą galiojant ATPK, atsakomybė gali kilti pagal ANK. Pavyzdžiui, nusižengimas įvykdytas galiojant ATPK, tačiau iki ANK įsigaliojimo administracinė nuobauda nepaskirta arba paskirta, bet nebaigta įvykdyti, tokiu atveju, įvertinama ANK numatyta nuobauda už atitinkamą nusižengimą ir taikytinas tas įstatymas, kuris numato švelnesnę atsakomybę.

Įsigaliojus naujam kodeksui nebeliko galimybės taikyti darbdaviams administracinės nuobaudos – nušalinimo nuo darbo (pareigų). Panaikinus šią administracinės nuobaudos rūšį, darbdaviams, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, palikta teisė patiems spręsti dėl konkrečios darbuotojui, kuris pažeidė darbo drausmę bei pareigas, taikytinos atsakomybės formos.
Už visus nusižengimus, padarytus darbo teisių pažeidimų srityje, įtvirtintos konkrečios taikytinų baudų ribos. ANK už darbo teisių pažeidimus numato vienintelę administracinės nuobaudos rūšį – baudą, tačiau nenaikina galimybės papildomai taikyti ir administracinio poveikio priemones, tokias kaip asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas arba turto konfiskavimas.

Naujajame ANK taikant administracinę atsakomybę, bus vertinamos ne tik aplinkybės, lėmusios administracinį nusižengimą, sukelti ar galėję kilti padariniai bet ir nelegaliai dirbusių asmenų skaičius. Nelegalus darbas užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 5 000 iki 6 000 eurų.

Darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus pažeidusiems juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikytina bauda nuo 80 iki 880 eurų, o jei toks pažeidimas galėjo lemti nelaimingą atsitikimą darbe, avariją ar sukelti kitų sunkių padarinių – bauda nuo 500 iki 2 000 eurų. Pažeidus tvarką, reglamentuojančią pranešimo apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ar jų ištyrimo tvarką, darbdaviui ar įmonės vadovui numatyta bauda nuo 90 iki 590 eurų, o nuslėpus nelaimingo atsitikimo darbe faktą – bauda nuo 300 iki 1 450 eurų. Jei nuo darbo nėra nušalinamas asmuo, kuris yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, numatyta nuo 140 iki 440 eurų dydžio bauda, o atsižvelgus į nenušalinto darbuotojo atliekamo darbo pobūdį ar tuo atveju, jei dirbamas pavojingas darbas, numatyta bauda nuo 550 iki 1 500 eurų.

Pažeidus darbo užmokesčio apskaičiavimo ar mokėjimo tvarką, numatyta bauda nuo 150 iki 1 450 eurų, nusižengus pakartotinai – bauda nuo 1 400 iki 3 000 eurų. Jei ši tvarka pažeidžiama tyčia arba jei darbo užmokestis ar su darbo santykiais susijusios išmokos neįtraukiamos į buhalterinės apskaitos dokumentus, taikytina bauda nuo 2 700 iki 6 000 eurų. Nerūpestinga darbo laiko apskaita – kai darbuotojų darbo laikas nežymimas apskaitos žiniaraščiuose arba įrašomi žinomai neteisingi duomenys apie asmenų darbo laiką  – užtraukia darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui administracinę baudą nuo 150 iki 1 450 eurų, o nusižengus pakartotinai taikoma bauda nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui už komandiruotiems darbuotojams suteikiamų garantijų pažeidimus skiriamos baudos nuo 120 iki 220 eurų bauda, nusižengus pakartotinai – nuo 240 iki 440 eurų. Jei darbuotojams nėra suteikiamos įstatymais komandiruojamiems darbuotojams numatytos garantijos, tokie veiksmai atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų. Pakartotinai pažeidus įstatymus baudos nuo 300 iki 560 eurų.

Įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei rimtumą, jiems gali būti paskirta bauda nuo 160 iki 860 eurų. Nusižengus pakartotinai taikytina bauda nuo 860 iki 1 460 eurų.  Europos darbo tarybų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 290 eurų, nusižengus pakartotinai taikytina bauda nuo 300 iki 580 eurų.

Įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už kliudymą, nepaklusimą pareigūnų privalomiems nurodymams ar reikalavimams. Šios atsakomybės nusižengimas užtraukia baudą nuo 300 iki 1 500 eurų, esant pakartotiniam nusižengimui bauda nuo 850 iki 5 000 eurų.

Daugiau informacijos rasite čia.


 

Kada galima reikalauti rangovo ištaisyti statybos darbų trūkumus?

Statybos rangos darbų užsakovui, priėmus darbą ir jo nepatikrinus ar nenurodžius atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytų darbų trūkumus,netenka teisės remtis trūkumų faktu po tokio akto pasirašymo momento. Tokiu atveju, laikoma, kad darbai yra priimti be išlygų.

Ginčo nagrinėjimui persikėlus į teismą, svarbiausia yra įvertinti ir įrodyti, kad trūkumai ar nukrypimai buvo paslėpti ir užsakovas negalėjo jų nustatyti priimant darbą arba jie buvo rangovo tyčia paslėpti.

Jeigu abi ginčo šalys yra veikiančios statybos versle, teismas atitinkamai įvertina ir užsakovo galėjimą nustatyti darbų trūkumus pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą. Vertinant bandymą įrodyti, kad rangovas trūkumus paslėpė tyčia, atsižvelgiama ir į atliktus įrašus, siekiant nustatyti, ar apie konkretų trūkumą užsakovas turėjo ir galėjo žinoti ne tik darbų priėmimo, bet ir atlikimo metu. Ginčo atveju įvertinama, ar rangovas statybos rangos darbus sklandžiai derino su statybos techniniu prižiūrėtoju, ar atlikdamas darbus, laikėsi techninio projekto, darbo projekto ir kitų privalomų darbų. 

Daugiau informacijos rasite čia.


Statybos rangos sutartis: mokėjimų sulaikymas

Statybos rangos sutartiniuose santykiuose, kone svarbiausias punktas, kad sutartyje nustatyti įsipareigojimai būtų vykdomi laiku ir kokybiškai. Prieš sudarant statybos rangos sutartį, dažnas užsakovo reikalavimas – rangovo prievolės užtikrinimas laiku ir tinkamai atlikti darbus bei ištaisyti garantiniu laikotarpiu atsiradusius darbų defektus. Banko garantija ir draudimo bendrovės laidavimas – vieni priimtiniausių rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, tačiau, dėl didelės kainos ne visiem įkandami. Todėl dažnai statybos rangos sutarties šalys susitaria dėl užsakovo mokėtinų sumų sulaikymo rangovui. Įprastai yra sulaikomas nuo 5 iki 10 procentų sutarties kainos dalies sumokėjimas.

Netikslus susitarimas, tarp statybos rangos sutarties šalių, dėl kainos dalies mokėjimo sulaikymo sutartyje, neretai sukelia teisminius ginčus. Norint išvengti nesusipratimų, verslo ginčų „JUREX“ advokatas Kęstutis Žičkus pataria:

  • sutartyje svarbu nurodyti, kokių konkrečių rangovo prievolių įvykdymas yra užtikrinamas užsakovui sutarties kainos dalies mokėjimo sulaikymu;
  • aiškiai apibrėžti terminus, kuriems suėjus, ir/arba sąlygas (aplinkybes), kurioms atsiradus, rangovas įgis teisę reikalauti, o užsakovas – pareigą išmokėti sulaikytą sumą;
  • svarbu numatyti, kokias teises į sulaikytą sumą turės/įgis užsakovas, t. y. ar jis galės, o jeigu galės, tai kokiais atvejais ir kokia tvarka, pavyzdžiui, sulaikytomis lėšomis pats arba pasitelkdamas kitą rangovą, ištaisyti darbų defektus, įskaityti sulaikytą sumą į savo reikalavimą rangovui dėl netesybų sumokėjimo ir panašiai;
  • šalims patartina sutartyje sureguliuoti ir tokį atvejį, kai suėjus terminui, kuriam numatytas sutarties kainos dalies sulaikymas, lieka dar neištaisyti ir/arba rangovas atsisako ištaisyti darbų defektus (kvestionuodamas jų atsiradimo priežastis), kurių ištaisymo kaštai yra ženkliai mažesni lyginant su sulaikyta suma;
  • statybos rangos sutarties šalims derėtų apsvarstyti ir numatyti sulaikytos sumos „likimą“ sutarties nutraukimo anksčiau termino atveju.

Daugiau informacijos rasite čia.


Nekokybiškas rangovo darbo atlikimas

Pasak teisininkės Linos Simonaitytės-Venckuvienės, tokiu atveju, kai užsakovas yra nepatenkintas atliktu rangovo darbu reikėtų atidžiai išnagrinėti sudarytą sutartį. „Joje turėtų būti aiškiai nurodyta, ką privalo atlikti rangovas ir kokios yra sankcijos atlikus darbus nekokybiškai arba ne laiku. Reikia įvertinti ar verta kreiptis į teismą ar geriau sutarties šalims derėtis ir prieiti abiem tinkamo sprendimo: įvertinkite kokie yra realūs sutarties nevykdymo nuostoliai, kokios galimos bylinėjimosi išlaidos ir laiko sąnaudos.“

Jeigu darbai atrodo akivaizdžiai nekokybiški, pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo akto nereikėtų, stenkitės sutarti su rangovu dėl broko ištaisymo arba dėl mažesnio apmokėjimo už atliktus nekokybiškus darbus.

Daugiau informacijos rasite čia.


Statybos rangovo atsakomybės ribos. Ar įmanoma efektyviai suvaldyti rizikas?

Į klausimą atsako advokatų kontoros „VARUL“ tesininkai:

„Rangovo atsakomybės ribos reguliuojamos keliais aspektais: pirmiausia, rangovo santykiai su užsakovu ir subrangovais bei atsakomybė sureguliuojami sutartimis; sutarčių sąlygos šalims turi įstatymo galią.

Statybos rangos santykiuose atsakomybės ribos ir pasireiškimas priklauso nuo rizikos pobūdžio. Statybos rangovui kylančias rizikas sąlygiškai galima skirstyti į dvi rūšis: nuo rangovo priklausančias rizikas ir nuo rangovo nepriklausančias rizikas.“

Statybos rangovas turėtų gerai žinoti savo pareigas statybos santykiuose su užsakovu, kurias įtvirtina teisės aktų normos. Siekiant, kad sutartyje būtų tinkamai, subalansuotai ir aiškiai nustatytos rangovo ir užsakovo teisės bei pareigos, rangovas turėtų rangos sutarties projektą peržiūrėti ir pakomentuoti bei pakoreguoti. Priklausomai nuo sutartyje paskirstytos atsakomybės, vertėtų naudoti tinkamas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Rangovui būtina informuoti užsakovą apie aplinkybes, galinčias ateityje turėti netinkamos įtakos rangos darbų kokybei ir jį įspėti apie galimas pasekmes. Norint sumažinti rizikas ir atsakomybę rekomenduojama aktyviai bendradarbiauti su užsakovu visų rangos sutarties darbų laikotarpiu bei apdrausti rangovo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu ir siekti, kad užsakovas apdraustų darbus CAR draudimu.

Daugiau informacijos rasite čia.


Atvirkštinis PVM apmokestinimas statybų sektoriuje. Ką būtina žinoti?

Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gruodžio 18 d. pritarė LSA inicijuotam PVM įstatymo 96 straipsnio pakeitimui, po kurio statybos sektoriuje PVM moka ne rangovas, o užsakovas. Pakeitimas įsigaliojo nuo 2015 metų liepos 1 dienos.

Įstatymo pataisą paskatino neefektyvus PVM surinkimas į valstybės biudžetą, prevencija veikti fiktyvioms statybos bendrovėms ir išsisukinėjimams iš PVM sumokėjimo. Paslaugos tiekėjas į valstybės biudžetą sumokėti PVM privalo ne vėliau nei iki kito mokestinio laikotarpio, t.y. iki kito mėnesio 25 dienos.

Paslaugų pirkėjui delsiant atsiskaityti, statybos įmonė yra priversta savo lėšomis įvykdyti mokėjimą, o nepajėgi to padaryti statybos bendrovė – priversta atsiskaityti skolintomis lėšomis arba net skelbti bankrotą.

Neretai siekiant išvengiant skolinių įsipareigojimų kreditoriams statybų sektoriuje piktnaudžiaujama vykdomą veiklą perkeliant iš vienos įmonės į kitą.

Atvirkštinis PVM apmokestinimas nebus taikomas, kai paslaugų pirkėjai (užsakovai) yra PVM mokėtojais įsiregistravę asmenys nevykdantys jokios ekonominės veiklos, o PVM mokėtojais įsiregistravę tik dėl prekių įsigijimo iš kitų ES valstybių narių. Taip pat apmokestinimas nėra taikomas, kai fizinių asmenų sudaromi sudaromi sandoriai dėl statybos darbų nėra susiję su jų vykdoma ekonomine veikla. Tačiau jeigu įsigydami statybos darbus šie fiziniai asmenys paslaugų teikėjui nurodys savo PVM mokėtojo kodą, jie privalės atvirkštiniu būdu apskaičiuoti įsigytų statybos darbų pardavimo PVM.

Atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas taikomas naujo statinio statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio ir paprastojo remonto, statinio nugriovimo ir specialiesiems statybos darbams, naujo kelio tiesimui prie statomų pastatų bei bet kokio kelio tiesybai ar remontui priskirtam prie statybos darbų. Mechanizmas taikomas statybos darbams visuose jų vykdymo etapuose pagal sudarytas sutartis.

Daugiau informacijos rasite čia.


Faktinių aplinkybių konstatavimas – neginčytini įrodymai teisme

Lietuvos antstoliai nuo veiklos pradžios faktines aplinkybes konstatavo daugiau kaip 33 400 kartų. Faktinių aplinkybių konstatavimas tiek juridiniams tiek fiziniams asmenims padeda apsisaugoti nuo konkurentų nesąžiningumo, išvengti ginčų su statybos darbų vykdytojais, užkerta kelią galimoms teisinėms manipuliacijoms bei padeda užtikrinti pergalę teisme. Tiksliai užfiksuotos aplinkybės paslaugos užsakovui pateikia neginčytinus įrodymus, kiek ir kokių darbų buvo atlikta tam tikru laikotarpiu, kokia šių darbų kokybė.

Ką reikėtų žinoti paslaugos užsakovui, kad faktų konstatavimas jam taptų naudingas ir apie tai, kas pasikeičia po to, kai antstolis užfiksuoja įrodymus teisinėmis priemonėmis, naujienlaiškyje „DELFI“ pasakoja Trakų, Elektrėnų ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismų veiklos teritorijose veikiantis antstolis Darius Jonaitis.

Daugiau informacijos rasite čia.