Statybos techninės veiklos ir pagrindinės veiklos sritys, kuriose veikia statybos proceso dalyviai ir kuriose reikia atlikti pirkimo veiksmus yra:
- statybiniai tyrinėjimai;
- statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;
- statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;
- statybos darbai;
- statinio statybos techninė priežiūra.
Pirkimo dokumentų parengimas – tai vienas atsakingiausių ir vienas svarbiausių pirkimo proceso etapų. Čia nustatomi paslaugos kokybės reikalavimai ir nubrėžiamos taisyklės, tiek pačiam pirkimo procesui, tiek vėlesniam sutarties vykdymui. Vienas iš variantų kaip galėtų atrodyti pirkimo dokumentų turinys:
- Bendras pirkimo apibūdinimas;
- Pasiūlymo sąlygos (pasiūlymų rengimo reikalavimai);
- Techninė specifikacija;
- Kokybės užtikrinimas;
- Kainų sąlygos ir apmokėjimas;
- Pasiūlymo forma;
- Pirkimo sutarties projektas;
- Priedai.
Priklausomai nuo pirkėjo statuso,ar tai privatus juridinis ar fizinis asmuo, ar tai valstybės įmonė ar viešoji įstaiga, yra vykdomos skirtingos paslaugų pirkimo procedūros.
Jeigu pirkimą vykdo privatūs fiziniai asmenys arba privatūs juridiniai asmenys, jų pirkimų paprastai nevaržo jokios procedūros, išskyrus akcininkų ar kitų valdymo organų aprašyti pirkimo reglamentai ar taisyklės. Dažnai šios organizacijos viešai skelbia pirkimų politiką, kurioje viešina pirkimų strategiją, rizikos valdymo, kokybės, partnerystės ir kt. siekius. Didelės privačios įmonės turi paruoštus savo specialistus ir pirkimo taisykles, kuriomis remiantis ir įforminamos paslaugų ar prekių pirkimo sutartys.
Lietuvoje veikia daug smulkių tarpininkų viešinančių privačių pirkėjų skelbimus. Tačiau nėra viešo kriterijų katalogo, kuris padėtų statybos proceso dalyviams atrinkti geriausią paslaugos tiekėją.
Tačiau, jeigu pirkimus vykdo valstybės juridiniai asmenys, jų pirkimų procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas.
Paprastai visos aukščiau išvardintos paslaugos perkamos naudojantis vienu iš dviejų specializuotų viešųjų pirkimų elektroninių katalogų:
- Centrinės perkančiosios organizacijos elektroninis katalogas arba
- Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistemą
Pirkimo sutarties kaina – svarbus, tačiau nebūtinai vienintelis, kriterijus, pagal kurį vertinamas konkretaus dalyvio pasiūlymo naudingumas ir tinkamumas perkančiajai organizacijai.
Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad perkančioji organizacija pasiūlymus gali vertinti pagal šiuos kriterijus:
- Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Perkančioji organizacija sudaro sutartį su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko.
- Mažiausios kainos. Perkančioji organizacija sudaro sutartį su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai pasiūlymą su nurodyta mažiausia kaina.
Pasirinkus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, pasiūlymus vertinti sudėtingiau, o perkant statinio projektavimo paslaugas pakankamai sunku nustatyti ir įvertinti kriterijus, pagal kuriuos būtų atrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.
Perkančiosios organizacijos ne visada turi specialistų, kurie galėtų tinkamai parengti pirkimo dokumentus ir įvertinti pateiktus pasiūlymus, todėl mažiausia kaina – aiškiausias ir visiems geriausiai suprantamas kriterijus. Tačiau vertinant statinio gyvavimo ciklą, dažnai tai nėra geriausias sprendimas pirkėjui.
Mažos vertės pirkimus įstatymas leidžia pirki supaprastintu būdu ir skelbiant apie pirkimą perkančios organizacijos internetiniame puslapyje. Dažnai pasitaiko, kad mažos vertės pirkimą perkančioji organizacija atlieka apklausos būdu atrinkdama paslaugos tiekėją. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytos mažos vertės pirkimo ribos: 58 000 Eur be PVM prekėms, paslaugoms ir 145 000 Eur be PVM darbams.