BIM (Building Information Modeling) Informacinis Statinio Modeliavimas – tai procesas kuriuo metu yra kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklais, nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo.
BIM nauda
Į BIM modelį įeina skaitmeninis statinio modelis, erdvinis jo sąryšis su aplinka, geografinė informacija, visi pastato architektūrinių, konstrukcinių ir inžinerinių sistemų sprendimai, elementų bei medžiagų kiekiai ir jų kokybiniai parametrai, tame tarpe energetiniai rodikliai.
BIM apima ne tik 2D (dvimatis projektavimas, projekciniai brėžiniai), bet ir 3D (trimatis projektavimas, modelis), 4D (modelio atvaizdavimas laike), 5D (modelio kiekybinės išraiškos modeliavimams, dažniausiai išlaidos), nD (objekto gyvavimo ciklas, statinio valdymas ir priežiūra) dimensijas. T.y. BIM technologijos leidžia virtualiai laike statyti 3D modelį, jį analizuoti įvairiais pjūviais (konstrukcinė, energetinė, apšvietimo analizė ir kt.) bei gautus duomenis panaudoti statybos darbams organizuoti (3D + statybos darbų grafikas = 4D) ir statybai reikalingoms išlaidoms apskaičiuoti (5D).
Naudojant BIM ženkliai mažinamos statinio projektavimo laikas ir sąnaudos. BIM kūrimui naudojami parametriniai „protingi“ 3D elementai turintys savyje visą reikiamą informacija. Duomenys yra apjungiami į duomenų bazes, o tai leidžia bet kuriuo momentu gauti elementų kiekių ir jų parametrų skaičiavimus, atlikti galimų kolizijų tarp skirtingų projektinių dalių patikrinimą, sukurti pjūvius ir vizualizacijas, kaip viso statinio taip ir atskirų jo elementų.
Atliekant projektavimo darbus ir naudojant šiuolaikinius IT įrankius, kaip Graphisoft Archicad, DDS-CAD, Tekla, Dlubal (RFEM RSTAB) ir kitas yra kuriamas vientisas BIM modelis įgalinantis lygiagrečiai dirbti skirtingų dalių projektuotojams (architektams, konstruktoriams, inžinieriams ir t.t.) nesibaiminant dėl vėluojančių pakeitimų ar derinimų.
BIM sistema leidžia visiems projekto dalyviams (užsakovams, projektuotojams, NT vystytojams ir rangovams) efektyviai bendradarbiauti: veiksmingai tikrinti, derinti, peržiūrėti ir perduoti visą projekto informaciją į vieną statinio modelį, tuo pačiu sumažina dokumentacijos bei atliekamų darbų kiekį.
Naudojant BIM programas ženkliai mažėja projekto sąnaudos, t.y. BIM taupo laiką ir pinigus:
- suteikia neįtikėtinus informacijos kiekius, projekto bei pastatų ūkio valdymo metodus;
- leidžia prognozuoti statybos ir eksploatavimo sąnaudas;
- simuliuoja pastato būvį metams bėgant.
BIM suteikia galimybę tiksliai planuoti projekto išlaidas, greitai įvertinant visų projekte esančių elementų kainas, leidžia sėkmingai bendradarbiauti ir keistis informacija bei padeda sklandžiai organizuoti projektavimo, tiekimo ir statybos procesus.
BIM atsiperkamumo skaičiuoklė ROI
Vystant projektus BIM aplinkoje susiduriama su daugybe klausimų ir su tam tikromis išlaidomis. Dažnai pradedant projektą susidaro klaidingas vaizdas apie BIM naudą dėl pradinių didelių investicijų į programinę įrangą, žmonių apmokymą ir kt.. Pagrindinis pastevėjimas – pradedant naudoti BIM technologiją iš pradžių darbo našumas sumažėja, tačiau po tam tikro laiko (2-3 mėn) projektavimo, koordinavimo greitis gerokai išauga. Taip pat BIM technologija padeda išvengti klaidų, kurių taisymas projektavimo, o tuo labiau statybos procesuose būna itin brangus.
Paprastai pasaulyje nauda BIM taikymo statybos projektuose matuojama ROI rodikliais ir skaičiavimo metodika. Daugybė pasaulyje įgyvendintų projektų iliustruoja skaičiais ir ROI rodikliais apie užsakovų gautą naudą taikant investiciniuose projektuose BIM.
BIM taikymo ateitis
Atsižvelgiant į statybų sektoriaus fragmentiškumą ir priklausomybę nuo viešųjų pirkimų apimčių, mažiausios kainos principais vykdomų pirkimų praktikos ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, galimybė projektavimo ir rangos paslaugų viešuosiuose pirkimuose reikalauti naudoti BIM, galėtų būti reikšminga priemone pokyčiams statybų sektoriuje formuoti. Vis platesnį šios priemonės taikymą vykdant viešuosius prikimus ir iš jo kylantį poreikį apibrėžti vienodas šios priemonės taikymo sąlygas visose Europos ekonominės erdvės valstybėse atspindi ir naujausi šios srities ES teisės aktai. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB nurodama, kad tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos naudojasi galimybę reikalauti projektavimo ir rangos paslaugų viešuosiuose pirkimuose naudoti specialias elektronines priemones, tokias kaip BIM, jos turi pasiūlyti alternatyvias prieigos galimybes iki tol, kol tos priemonės taps plačiai prieinamos.
Norint įdiegti skaitmeninės statybos principus, būtina sukurti ar adaptuoti tam reikalingą infrastruktūrą: nacionalinę statybos klasifikavimo sistemą, BIM standartus, vieningą duomenų mainų standartą ir statinių informacinių modelių kūrimo, kaupimo ir saugojimo sistemą. Visavertis skaitmeninės statybos principų įgyvendinimas galimas tik šiuos infrastruktūros elementus integravus į jau esamas ir (ar) kuriamas su statybos veikla susijusias informacines sistemas ,registrus ir kadastrus .Tai ilgas, sudėtingas ir daug lėšų reikalaujantis procesas, apimantis etapišką ir kompleksinį su statyba susijusių procesų ar atskirų jų dalių skaitmenizavimą ir perkėlimą į vieningą elektroninę erdvę, kartu sukuriant ar pritaikant atitinkamas elektronines paslaugas. Todėl visavertis šios iniciatyvos įgyvendinimas turi vykti bendradarbiaujant valstybei ir jos institucijoms kartu su Lietuvos statybos sektoriuje veikiančiomis asociacijomis ir mokslo institucijomis.
Lietuvoje 2013 metais 13 didžiausių statybos sektoriaus asociacijų įkūrė viešą įstaigą „Skaitmeninė statyba“. Ši organizacija šiuo metu yra pagrindinis BIM vystytojas ir koordinatorius Lietuvoje. Nuo 2014 metų pasaulinis „Building SMART“ aljansas savo atstovu Lietuvoje paskyrė VŠĮ „Skaitmeninė statyba“.
Daugiau informacijos apie BIM galima rasti „Skaitmeninė statyba“ svetainėje.