Statybos objekto dokumentacija – žurnalas, aktai, deklaracijos, priežiūros įrašai – vis dažniau tvarkoma skaitmeniniu būdu. Tačiau „tvarkyti internetu” gali reikšti gana skirtingus dalykus, priklausomai nuo to, kokį įrankį pasirenkate. Žemiau – pagrindinės kategorijos ir kada kuri iš jų tinka labiausiai.
Specializuotos elektroninio statybos darbų žurnalo (ESDŽ) sistemos
Tai įrankiai, sukurti būtent statybos dokumentacijai ir suderinti su STR reikalavimais – žurnalo formos, aktai, deklaracijos jau integruoti į sistemą, o ne pritaikomi papildomai. Tokia sistema tinka, kai dokumentacija yra pagrindinis, o ne šalutinis procesas: statybos, rekonstrukcijos ar didesnio remonto projektams, kuriuose privaloma pildyti žurnalą pagal reglamentus.
Bendrosios paskirties dokumentų valdymo sistemos
Tai platesnės paskirties įrankiai – dokumentų saugyklos, bendradarbiavimo platformos – kurios nebuvo sukurtos specifiškai statybos sektoriui, bet gali būti pritaikytos dokumentacijos saugojimui ir dalinimuisi. Jos dažnai patrauklios dėl lankstumo, tačiau reikalauja papildomo darbo pritaikant šablonus, kad atitiktų STR reikalavimus, ir nesuteikia automatinio ryšio su inspekcijos procesais.
BIM sistemos su dokumentacijos moduliais
Didesniuose projektuose, kur jau naudojamas BIM (Building Information Modeling), kai kurie sprendimai siūlo ir dokumentacijos valdymo funkcijas kaip platformos dalį. Tai patogu, kai visa projekto informacija turi būti vienoje vietoje, tačiau tokie sprendimai paprastai brangesni ir sudėtingesni nei reikia mažesniems ar vidutiniams objektams.
Popierinis žurnalas su skenavimu
Formaliai, tam tikrais atvejais, tai vis dar leidžiamas variantas – žurnalas pildomas popieriuje, o kopijos skenuojamos ir saugomos skaitmeniniu formatu archyvavimui. Tai nereikalauja jokios naujos sistemos, tačiau prarandami visi elektroninio žurnalo privalumai: automatinė istorija ir užpildymas, keli vienalaikiai naudotojai, apsauga nuo praradimo. Praktiškai šis variantas šiandien labiausiai tinka labai mažiems, trumpalaikiams darbams.
Kaip pasirinkti tarp šių variantų
Sprendimas priklauso nuo trijų dalykų: kiek objektų valdote vienu metu, ar dokumentacija yra teisiškai privaloma jūsų projekto tipui, ir kiek žmonių turi turėti prieigą prie tų pačių įrašų. Kartais, net ir vienam mažam projektui tinkantis sprendimas turi XS ir S planus ir atitinkamai M, L ar XL didelėms statybos įmonėms, valdančioms kelis objektus vienu metu, kai pvz. svarbu tampa centralizuota apžvalga ir galimybė palyginti progresą tarp objektų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo elektroninis statybos darbų žurnalas skiriasi nuo popierinio?
Praktinis skirtumas tarp abiejų formų: elektroninis žurnalas leidžia pildyti įrašus nuotoliniu būdu, realiu laiku, automatiškai išsaugo visą istoriją ir sumažina riziką prarasti ar sugadinti dokumentus. Popierinis žurnalas reikalauja fizinio buvimo objekte, realiu laiku jį fiziškai gali pildyti tik vienas asmuo vienu metu, todėl jis sunkiai valdomas ilgiau trunkančiuose projektuose.
Ar elektroninio žurnalo pildymas yra privalomas?
Statybos darbų žurnalą privaloma pildyti pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. elektroninė forma privaloma ne tik valstybės finansuojamiems, bet ir privatiems statybos projektams. Elektroninį žurnalą privaloma pildyti, kai: statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis (įskaitant struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės paramos lėšas); statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas; pagal teisės aktus privaloma statinio statybos techninė priežiūra; statomi, rekonstruojami ar griaunami (ne)ypatingieji statiniai, atliekamas jų kapitalinis remontas ar atnaujinimas (modernizavimas).
Kada elektroninio žurnalo pildymas yra neprivalomas?
Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimą, žurnalo pildyti neprivaloma statant ne didesnius kaip STR nustatyta riba bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus ar pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kai jie statomi ūkio būdu. Taip pat ESDŽ neprivaloma pildyti krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, LR valstybės saugumo departamento patikėjimo teise valdomose teritorijose ir valstybės sienos apsaugos objektuose.