Lietuvoje statybinių ir kitų atliekų tvarkymo teisinę aplinką kuria LR Aplinkos ministerija. Atliekų tvarkymo svarba atsispindi ir Europos sąjungos išleidžiamuose teisės aktuose. Aplinkos ministerijos tikslas yra sukurti gamtosauginiu požiūriu ir ekonominiu požiūriu darnią šalies atliekų tvarkymo sistemą, kuri atitiks nacionalinius ir ES reikalavimus:
- Direktyva 75/442/EEB (Pagrindų direktyva dėl atliekų) su pakeitimais, padarytais direktyva 91/156/EEB
- Direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų su pakeitimais, padarytais Direktyva 94/31/EEB
- Direktyva 99/31/EB dėl atliekų sąvartynų
- Direktyva 94/62/EEB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų
- Direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK direktyva)
- Reglamentas 259/93/EEB dėl atliekų vežimo
LR Aplinkos ministro įsakymu 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 (Suvestinė redakcija nuo 2016-11-01), pakeistos „Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės“.
Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės įpareigoja statytojus rūšiuoti ir laikyti atskirai 5 rūšių statybines atliekas:
- komunalinės atliekos − maisto likučiai, tekstilės gaminiai, kitos buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas;
- inertinės atliekos − betonas, plytos, keramika ir kitos atliekos, kuriose nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai;
- perdirbti ir pakartotinai naudoti tinkamos atliekos, antrinės žaliavos − pakuotės, popierius, stiklas, plastikas ir kitos tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir (ar) perdirbti ar pakartotinai naudoti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos;
- pavojingosios atliekos − tirpikliai, dažai, klijai, dervos, jų pakuotės ir kitos kenksmingos, degios, sprogstamosios, ėsdinančios, toksiškos, sukeliančios koroziją ar turinčios kitų savybių, galinčių neigiamai įtakoti aplinką ir žmonių sveikatą;
- netinkamos perdirbti atliekos (izoliacinės medžiagos, akmens vata ir kt.). Išrūšiuotos atliekos turi būti perduodamos įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti tokias atliekas pagal sutartis dėl jų naudojimo ir šalinimo.
Statybvietėje gali būti atskiriama (išrūšiuojama) ir daugiau atliekų rūšių atsižvelgiant į statybos rūšis, jų apimtis ir atliekų tvarkymo galimybes.
Nepavojingos statybinės atliekos gali būti laikinai laikomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos. Pavojingos statybinės atliekos turi būti laikinai laikomos pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus reikalavimus ne ilgiau kaip 3 mėnesius arba 6 mėnesius nuo jų susidarymo, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.
Statybos ir griovimo atliekos – tai betonas, plytos, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipso, izoliacinės, statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, popierius iš statybų, sukietėję dažai, lakai, dažyti, lakuoti paviršiai, čerpių ir keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirolas, dujų silikato, betoniniai, keremzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, mediena iš statybų, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kt.).
Vidutinių ir stambių įmonių statybines ir griovimo atliekas, kurios susidaro statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, pagal individualias sutartis. Tokiais atvejais reikia sudaryti sutartį su statybines atliekas renkančia įmone, kuri už nustatytą mokestį šias atliekas pristato į specializuotų įmonių atliekų tvarkymo ir saugojimo aikšteles. Taip pat įmonės gali pačios pristatyti statybines atliekas į sąvartyną, sumokant nustatytą mokestį.
Smulkaus remonto metu susidariusias statybines atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. Šios atliekos turi būti pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Vienu metu į aikštelę galima pristatyti ne daugiau kaip 300 kg statybos ir griovimo atliekų.
Iš gyventojų ir smulkių įmonių statybinės ir griovimo atliekos priimamos tam skirtose specialiai įrengtose aikštelėse.
PASTABA: šiferis už nustatytą tarifą priimamas tik į aikšteles, kurios paruoštos tokių atliekų saugojimui ir turi tam galiojančią licencija .
Statybinės ir griovimo atliekos, užterštos pavojingomis atliekomis, pvz. asbesto turinčios atliekos, privalo būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėtos į patvarius maišus ar dėžes ir pristatytos į šių atliekų paruoštas saugojimo aikšteles.
Daugiau informacijos apie šalyje veikiančius atliekų tvarkymo centrus, apie atliekų rūšiavimo taisykles, apie atliekų priėmimo sąlygas galite sužinoti čia.