Statybos darbų žurnalas (toliau – SDŽ) yra pagrindinis ir privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas. Jame detaliai, chronologine tvarka aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, naudoti statybos produktai bei atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui).
Statytojas, prieš pradėdamas ypatingojo ar neypatingojo statinio statybos darbus, privalo pasirūpinti atitinkama dokumentacija, kurią griežtai reglamentuoja galiojantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Šio statybos techninio reglamento prieduose įtvirtinta ir oficiali statybos darbų žurnalo forma bei jos pildymo tvarka – konkrečiai 4 priede „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas“.
Kada statybos darbų žurnalas yra privalomas?
ESDŽ privaloma pildyti dviem pagrindiniais atvejais:
- kai statyba finansuojama valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšomis (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, valstybės vardu pasiskolintas ar valstybės garantuotų paskolų lėšas, valstybės pinigų fondų lėšas);
- kai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skirti ar samdyti statybos darbų vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Šios techninės priežiūros privalomumą nustato Statybos įstatymo 35 straipsnis – bendra taisyklė yra ta, kad techninė priežiūra (o kartu ir žurnalas) privaloma, kai statoma pagal statinio projektą ar griovimo dokumentus.
Nedidelė išimtis išlieka statantiems ūkio būdu, be rangos sutarties: vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus statantiems savo jėgomis, statybos vadovo bei techninio prižiūrėtojo samdyti (o kartu ir žurnalo pildyti) gali nereikėti, jei statinio bendrasis plotas neviršija reglamente nustatytos ribos. Ši riba per pastaruosius metus buvo koreguota daugiau nei kartą, todėl konkrečiam objektui verta pasitikrinti, kokia ribinė vertė galioja šiuo metu pagal aktualią STR 1.06.01:2016 redakciją, o ne remtis seniau skaitytu skaičiumi. SDŽ taip pat neprivalomas statant nesudėtingus statinius ar atliekant bet kokio statinio paprastąjį remontą.
Verta atskirti dvi skirtingas situacijas, kurios praktikoje dažnai supainiojamos: ar apskritai privaloma turėti SDŽ, ir – jei privaloma – kokia forma (popierine ar elektronine) jį reikia pildyti. Šie du klausimai reglamentuojami skirtingais Reglamento punktais, todėl aptariame juos atskirai.
Popierinis ar elektroninis žurnalas: kas privaloma šiandien?
Ilgą laiką statytojas galėjo laisvai rinktis, ar žurnalą pildyti popieriuje, ar elektroninėje sistemoje. Ši laisvė pastaraisiais metais buvo laipsniškai apribota. Aplinkos ministerija patvirtino reglamento pakeitimus, pagal kuriuos elektroninis statybos darbų žurnalas (ESDŽ) tapo privalomas etapais:
- nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. – visiems statytojams (užsakovams), statantiems valstybės ar savivaldybių biudžeto, valstybės vardu pasiskolintomis ar valstybės garantuotų paskolų, valstybės pinigų fondų lėšomis;
- nuo 2023 m. gegužės 1 d. – ir statant privačiomis lėšomis, tad šiandien dauguma naujų projektų, kuriems žurnalas apskritai privalomas, jį turi pildyti elektronine forma (oficialus Aplinkos ministerijos pranešimas).
Tam tikrais atvejais popierinę formą šiandien vis dar galima rinktis – pavyzdžiui, specialaus režimo objektuose (Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir panašiuose statiniuose), kur tai leidžia pati Reglamento nuostata. Visais kitais atvejais, kai žurnalas privalomas, jis turi būti pildomas elektroniniu būdu, o oficialieji elektroniniai dokumentai bei jų nuorašai patvirtinami kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Apie tai, kaip išsirinkti elektroninio žurnalo tiekėją ir kokie kriterijai 2026 metais skiria tikrai naudingą sprendimą nuo paprasčiausio popierinės formos perkėlimo į ekraną, plačiau rašoma atskiruose straipsniuose: „Kaip pasirinkti patikimą ESDŽ tiekėją?“ ir „Statybos žurnalo skaitmenizavimo kriterijai 2026 metais“.
Kas pildo žurnalą ir kas už jį atsako?
Žurnalą parengia pildymui ir – popierinio žurnalo atveju – susiuva bei sunumeruoja statytojas (užsakovas), po to perdavimo-priėmimo aktu perduoda rangovui. Elektroninio žurnalo atveju statytojas atlieka atitinkamą veiksmą sistemoje: užpildo titulinį lapą ir F-1 formą (pagrindiniai duomenys apie statinį), o tuomet suteikia prieigą rangovui, techniniam prižiūrėtojui, projekto vykdymo priežiūros vadovui ir kitiems statybos dalyviams, turintiems teisę žurnale daryti ar peržiūrėti įrašus.
Kai statinį stato keli rangovai, kiekvienas rangovas ir subrangovas įrašus daro atskiruose žurnalo lapuose (elektroninio žurnalo atveju – atskirose sistemos „knygose“, priskirtose konkrečiam statybos dalyviui). Vieną iš rangovų statytojas paskiria atsakingu už žurnalo saugojimą statybos metu, o jei žurnalas – elektroninis, ta atsakomybė lieka pačiam statytojui arba jo įgaliotam asmeniui.
Rangovinės įmonės vadovas statiniui statyti įsakymu skiria statinio statybos vadovą, kuris žurnale daro kasdienius įrašus apie atliktus darbus, o statytojo atstovas – statinio statybos techninis prižiūrėtojas – privalo kontroliuoti, kad žurnale pateikti duomenys atitiktų faktinę padėtį objekte. Techninis prižiūrėtojas taip pat turi teisę reikalauti, kad rangovas žurnale pateiktų atliktų darbų, panaudotų statybos produktų bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus. Pasirašydami žurnale, statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas prisiima teisinę atsakomybę už atliktų darbų kokybę ir tinkamą dokumentavimą – nustatyti pažeidimai gali tapti pagrindu sustabdyti ar panaikinti jų kvalifikacijos atestatų galiojimą.
Praradus popierinį žurnalą, rangovas privalo jį atkurti savo lėšomis. Elektroninio žurnalo atveju šis rizikos taškas iš esmės išnyksta, nes duomenys saugomi sistemoje, tačiau atsiranda kitas svarbus klausimas – kam iš tiesų priklauso paskyra ir joje sukaupti duomenys. Jei ESDŽ paskyrą savo vardu sukuria ir apmoka rangovas, o ne statytojas, kilus ginčui dėl duomenų nuosavybės ar rangovui pasitraukus iš rinkos, statytojas gali likti be teisinės objekto istorijos. Ši tema plačiau nagrinėjama straipsnyje „Kas turi įsigyti ESDŽ? Užsakovas ar rangovai?“
Kokia informacija fiksuojama žurnale – ir kas pasikeitė nuo 2025 m.?
Įrašai apie atliktus darbus žurnale daromi kiekvieną dieną ar pamainą, baigus dirbti. Į žurnalą įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai, nurodymai pašalinti nustatytus trūkumus, statybos eigos metu padaryti statinio projekto pakeitimai bei paslėptų darbų, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priėmimo aktai.
2025 m. gegužės 1 d. įsigalioję Reglamento pakeitimai papildė ir sukonkretino žurnalo turinį keliais svarbiais punktais:
- Forma F-61. Privaloma pildyti projektams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto (įskaitant ES fondus), joje fiksuojama informacija apie rangovų pateiktas sąskaitas faktūras, atliktų darbų apimtis ir su tuo susijusius finansinius duomenis – tai turėtų padidinti viešai finansuojamų projektų skaidrumą.
- Forma F-54. Joje registruojamos aplinkosauginės produktų deklaracijos, jei tokių deklaracijų reikalaujama pirkimo dokumentuose.
- Forma F-4. Statybos projektinės ir techninės dokumentacijos registravimo forma, į kurią chronologine tvarka, nurodant gavimo datą, suvedama visa statinio statybai gauta projektinė ir techninė dokumentacija, įskaitant rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą.
- Prieiga saugos ir sveikatos koordinatoriui. Nuo 2024 m. gruodžio 10 d. prie elektroninio žurnalo prieigą privalo turėti ir statinio statybos saugos ir sveikatos koordinatorius – anksčiau jo pastabas ir reikalavimus tekdavo fiksuoti kitais būdais, dabar tam numatyta aiški vieta pačiame žurnale.
Daugiau apie šiuos pakeitimus ir jų praktinį poveikį rašoma „StatybosZurnalas.lt“ naujienoje apie 2025 m. STR 1.06.01:2016 pakeitimus.
Kaip žurnalas pateikiamas užbaigus statybą?
Žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų, nurodytų statybą leidžiančiame dokumente, pabaigos. Užbaigus statybą, žurnalas kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais atliktų darbų kokybę, teikiamas statybos užbaigimo procedūrai, kurią reglamentuoja STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas…“. Ši procedūra dažniausiai vykdoma nuotoliniu būdu per informacinę sistemą planuojustatau.lt. Baigus pildyti elektroninį žurnalą kaip vientisą oficialų elektroninį dokumentą, jį pasirašantis asmuo privalo naudoti kvalifikuotą elektroninį parašą, o suformuoti oficialiųjų elektroninių dokumentų nuorašai ir išrašai turi turėti detalius metaduomenis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visais atvejais privaloma turėti statybos darbų žurnalą? Ne. Žurnalas privalomas, kai statyba finansuojama viešosiomis lėšomis arba kai pagal teisės aktus privaloma samdyti statybos vadovą ir techninį prižiūrėtoją. Statant nesudėtingus statinius, atliekant paprastąjį remontą ar nedidelius objektus statant ūkio būdu be rangos sutarties, žurnalo pildyti gali nereikėti – tačiau tai nereiškia, kad neprivaloma laikytis kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų.
Ar šiandien dar galima pildyti žurnalą popieriuje? Daugumai statinių – ne. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. elektroninis žurnalas privalomas ir privačiai finansuojamoms statyboms, o popierinę formą galima rinktis tik siauru ratu atvejų, pavyzdžiui, specialaus režimo objektuose. Prieš pradedant statybą verta atskirai pasitikrinti, ar konkrečiam objektui popierinė forma dar leidžiama.
Kas atsakingas, jei elektroninio žurnalo paskyrą savo vardu užregistravo rangovas, o ne statytojas? Reglamentas numato, kad žurnalą įsigyti, užvesti ir saugoti turi statytojas (užsakovas). Jei paskyrą vis dėlto sukuria ir administruoja rangovas, kilus ginčui dėl duomenų nuosavybės ar rangovui pasitraukus iš projekto, statytojui gali tekti sudėtingas ir ilgas procesas siekiant atgauti prieigą prie savo paties objekto dokumentacijos.
Kur rasti oficialų, galiojantį STR 1.06.01:2016 tekstą? Aktuali suvestinė reglamento redakcija skelbiama Teisės aktų registre (e-tar.lt). Kadangi reglamentas keičiamas gana dažnai – paskutinį kartą 2025 m. gegužės 1 d. – patikimiausia visada remtis būtent galiojančia suvestine redakcija, o ne atspausdintu ar anksčiau išsaugotu dokumentu.